- vingrybė
- vingrýbė sf. (1) DŽ, NdŽ, vingrỹbė (2) BŽ581, KŽ 1. DŽ, NdŽ vingrumas. 2. BŽ581 gudrybė, miklybė: Pradėjo neblogai nusimanyti apie to lošimo paslaptis, taisykles ir vingrybes rš. Mūsų protėviams visada geriau sekėsi kautynių lauke negu politikos ir diplomatijos vingrybėse sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.